Pristatytas interaktyvus pramonės taršos aplinkos orui stebėsenos įrankis
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centras parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje sisteminami ir vizualiai pateikiami duomenys apie pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus poveikį aplinkos oro taršai. Įrankis apima informaciją apie įvairių gamybos šakų ir kasdienėje veikloje naudojamų produktų išmetamus teršalus.
Švieslentėje analizuojama tarša, susijusi su chemijos produktų – polimerų, plastikų, adhezinių medžiagų – gamyba, maisto ir alkoholio gamyba, tirpiklių, dažų, lakų naudojimu pramonėje, paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose, taip pat naftos produktų gamyba, sandėliavimu ir paskirstymu. Šių veiklų metu į orą patenkantys teršalai daro poveikį žmonių sveikatai ir ekosistemoms, todėl nuolatinė stebėsena yra būtina planuojant taršos mažinimo priemones ir aplinkosaugos politiką.
Naujasis įrankis remiasi Aplinkos apsaugos agentūros sudaryta 1990–2023 m. nacionaline oro teršalų apskaita ir 2005–2023 m. Lietuvos ūkio oro teršalų išmetimų apžvalga. Pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus rodikliai skaičiuojami taikant europines ir tarptautines metodikas, naudojant duomenis apie gamybos, importo, eksporto apimtis, sunaudotą kurą, tirpiklių ir cheminių produktų vartojimą, taip pat technologinius procesų ypatumus. Švieslentėje skelbiama informacija apie sieros dioksidą (SO₂), azoto oksidus (NOx), nemetaninius lakiuosius organinius junginius (NMLOJ), amoniaką (NH₃), smulkiąsias kietąsias daleles (KD2.5) ir kitus teršalus.
Naujausi švieslentėje pateikiami duomenys apima 2023 metus. Oficialios statistikos atnaujinimas vėluoja dvejus metus, nes reikia surinkti ir apdoroti išsamius duomenis apie praėjusio kalendorinio laikotarpio veiklas. Europos Sąjungos ir tarptautiniuose susitarimuose 2005-ieji pasirinkti kaip baziniai metai, su kuriais lyginami vėlesni išmetimų kiekiai vertinant, ar Lietuva vykdo pagrindinių teršalų mažinimo įsipareigojimus.
Agentūros duomenimis, pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje dominuoja NMLOJ tarša. 2023 m. iš šio sektoriaus išmesti NMLOJ sudarė apie 47 % viso šalies NMLOJ kiekio. Nurodoma, kad nuo 2011 m. šių teršalų išmetimai šiame sektoriuje auga: 2023 m., palyginti su 2011 m., padidėjimas siekė apie 81 %, o lyginant su 2022 m. – 2 %. Pagrindinė augimo priežastis siejama su didėjančiu tirpiklių vartojimu dažymo, poligrafijos, sausos tekstilės valymo ir kitose veiklose. Tuo metu smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2.5) išmetimai sudarė apie 5 % nacionalinio kiekio, sieros dioksido – 1,1 %, o azoto oksidų ir amoniako – po maždaug 1,5 %.
Vertinant 2005–2023 m. laikotarpio tendencijas, išlieka konstatuota, kad NMLOJ mažinimas pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje yra didžiausias iššūkis. 2023 m. nacionalinis NMLOJ sumažinimo tikslas, palyginti su 2005 m. lygiu, turėjo siekti –32 %, tačiau trūksta dar apie 3 %. Ypač reikšminga įtaka siejama su technologiškai intensyviomis šakomis – pramoniniu dažymu ir spausdinimu, maisto ir alkoholinių gėrimų gamyba, sausu valymu, dirbtinių pluoštų ir polimerų gamyba. Šie objektai įvardijami kaip vietinės oro taršos židiniai, kuriems būtini griežtesni reikalavimai, nuolatinė stebėsena ir technologijų modernizavimas, taip pat mažiau lakių produktų naudojimas pramonėje ir buityje.
Agentūra pabrėžia, kad viešai prieinami, nuosekliai kaupiami ir atnaujinami išmetimų duomenys padeda įvertinti taikomų taršos mažinimo priemonių veiksmingumą ir planuoti sprendimus, užtikrinančius, kad ekonominė veikla šalyje derėtų su gerėjančia oro kokybe ir mažesne rizika gyventojų sveikatai.