Nustatytos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kryptys 2026–2028 metams
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino naujas prioritetines pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2026–2028 metams. Tai nustatyta 2025 m. gruodžio 9 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1238. Dokumente numatyta, kad įsakymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Sprendimu siekiama sistemingai gerinti pedagogų profesines kompetencijas, kad jos atitiktų šiuolaikinių mokyklų poreikius ir padėtų užtikrinti ugdymo kokybę bei visuomenės lūkesčius. Įvardytos šešios pagrindinės kryptys, kuriomis turėtų būti orientuojamos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos ir priemonės visoje šalyje.
Pirmoji kryptis susijusi su medijų ir skaitmeninių kompetencijų plėtra. Ji apima skaitmeninio ugdymo turinio naudojimą, dirbtinio intelekto taikymo principus, gebėjimą kritiškai vertinti DI sugeneruotą turinį, atpažinti su tuo susijusias etines dilemas ir pasitelkti DI pedagogų profesiniam tobulėjimui. Antroji sritis skirta įtraukiojo ugdymo planavimui ir įgyvendinimui, pabrėžiant saugios ir nediskriminuojančios aplinkos kūrimą, mokinių individualių poreikių paisymą, universalaus dizaino taikymą, įtraukų fizinį ugdymą bei lyčių lygybės ir tolerancijos principų įgyvendinimą.
Trečioji kryptis orientuojasi į kultūrinio identiteto, tarpkultūrines ir pilietiškumo kompetencijas. Joje kalbama apie pilietinės savimonės, demokratinių vertybių, istorinės atminties ir kritinio mąstymo ugdymą, taip pat atsparumo dezinformacijai ir aplinkosauginio sąmoningumo stiprinimą. Ketvirtoji sritis – ugdymo praktikos ir didaktikos kompetencijos, kur numatoma remtis tyrimais grįsta praktika, plėtoti STEAM veiklas, skatinti tarpdalykinę integraciją, tobulinti savivaldaus mokymosi, mokinių motyvacijos ir pasiekimų vertinimo kultūrą.
Penktoji kryptis susijusi su lyderystės, vadovavimo ir bendradarbiavimo gebėjimais. Joje akcentuojama pedagoginė lyderystė, mentorystė, duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimas, kolegialus mokymasis, profesinės tapatybės stiprinimas ir ilgalaikės motyvacijos palaikymas. Šeštoji sritis – emocinės ir motyvacinės kompetencijos: numatyta stiprinti emocinį intelektą, streso valdymą, profesinį atsparumą, psichologinę gerovę ir bendruomeniškumą, siekiant mažinti perdegimo riziką ir palaikyti tvarią ugdymo kokybę.
Nacionalinei švietimo agentūrai pavesta parengti šių prioritetų įgyvendinimo priemonių planą ir vykdyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėseną pagal nustatytas kryptis. Taip pat pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos raginamos planuoti veiklą atsižvelgiant į šiuos strateginius siekius. Pažymima, kad naujosios nuostatos sudaro pagrindą nuosekliam pedagogų profesiniam augimui ir ilgalaikiam ugdymo kokybės stiprinimui šalies švietimo sistemoje.